Be uždangos...
Linksmasis personažas Zigmas

Vilniaus kamerinio teatro (VKT) aktorius Zigmantas V. Baranauskas apie Šakiuose praleistą vaikystę, kai buvo fiziškai silpnesnis ir mažesnis už bendraamžius, kalba be jokios širdgėlos ar kartėlio. Veikiau atvirkščiai. Jis – ironiškas, guvus ir atviras. Toks, koks scenoje. Komiški Zigmanto personažai – judrūs, charakteringi, su niekuo kitu nesupainiojami. Iki šiol Z. V. Baranauskas vaidmenis kūrė spektakliuose vaikams ir pats tuo nesistebi.
Tik neseniai jam atiteko atbukusio valdžios prisiplakėlio vaidmuo Evaldo Jaro lyriniame farse „Karalius nuogas“. Šiuo metu Zigmantas repetuoja VKT statomą Ramūno Cicėno miuziklą „Angliškas detektyvas“. Čia Z. V. Baranauskas vaidina neįgalų, paralyžiuotą anglų aristokratų sūnų, kuris vienu metu kone audrą sukels. Mūsų pokalbis – apie Zigmą gyvenime ir Zigmą teatre.
Agnė Ramanauskaitė: „Depresijos Lietuvos šiuolaikiniame šokyje – per daug“

Šiuolaikinio šokio kūrėja ir pedagogė Agnė Ramanauskaitė dabar repeticijų metą dalija dviem projektams – Rasos Niurkaitės dramos spektakliui „20 sezonų“ apie baleto šokėjus (bus pristatytas Menų spaustuvėje lapkričio mėnesį) ir šokio spektakliui „Užsėdimas“ – premjera numatoma gruodį. Pastarojo tema – vestuvės. Kaip ji bus ritinėjama po sceną, kol kas galima tik spėlioti, tačiau depresijos grimasų, būdingų lietuvių šiuolaikiniam šokiui, neturėtume tikėtis.
Spektaklių muzika skamba ir per sapnus

Rita Mačiliūnaitė-Dočkuvienė, paskutinėse klasėse (kai mokėsi Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje) svarstė, kur stoti – galbūt į matematiką. Vis dėlto muziką pasirinkusi mergina kūryboje matematikos nenaudoja. „Akademinę muziką įprasta kurti remiantis išankstinėmis struktūromis ir kombinuoti ją iš garsų ir skaičių. Esu tai dariusi. Bet mano kūriniai paprastai gimsta iš motyvo ar idėjos, kurią noriu plėtoti, dažnai – utopinės“, – paaiškina R. Mačiliūnaitė-Dočkuvienė, kai pasiteirauju, ką reiškia kurti iš nuojautos.
Margarita Intaitė: „Dažnai savęs klausiu - kodėl pasirinkau aktorystę?“

Klaipėdos jaunimo teatro spektakliai „Paukštyno bendrabutis“ ir „Batų istorijos“: vienas tematika, stipriais išgyvenimais, perteiktais jaunų žmonių, kitas dinamiškumu ir energetika, iki šiol primena patirtas stiprias emocijas. Apie kitokį teatrą ir ne tik kūrybą kalbuosi su aktore Margarita Intaite.
Mūsų pokalbis prasideda vėlų vakarą ant Vilniaus Rotušės laiptų. Kai tariausi su Margarita dėl susitikimo, greitakalbe mergina susakė, kad trumpam grįžta namo ir tik pusvalanduką rastų laiko, pridurdama, negali kalbėti – laukia darbas. O aš maniau, kad vasarą aktoriai laisvesni…