Kovo 23-28 dienomis Vilniuje vyks III-asis šiuolaikinės operos festivalis NOA (Naujosios Operos Akcija), kuriame skambės dar niekam negirdėtos lietuvių kompozitorių operos ir pačios žymiausios didžiųjų klasicizmo bei romantizmo kūrėjų arijos.

Prieš trejus metus į kūrybinę grupę „Operomanija“ susibūrę šiuolaikinės operos kūrėjai šį žanrą pradėjo populiarinti tuometiniame „Trumpametražių operų festivalyje“. Šiemet dauguma festivalio operų peržengė trumposios operos ribas, tuo pačiu įnešdamos permainų ir festivalio pavadinime. Šešios dienos, devynios operos, žanrų ir tematikos įvairovė, tarptautiniai projektai — tokį meniu mums siūlo artėjantis festivalis NOA.

Pokario įvykių dokumentika

Festivalį pradės lietuvių kilmės JAV kompozitoriaus Charleso Halkos istorinė opera „Julius“, kurios centre — operos autoriaus senelio Juliaus Jušinsko šeima, pokario laikotarpiu  bėgusi į Vakarus. Operoje atskleidžiami kompozitoriaus senelio pasakojimai apie kovą už būvį pabėgėlių darbo stovyklose Vokietijoje ir vėliau sekusi emigracija už Atlanto. Jušinskų šeimos istoriją operoje pasakos „Triumfo arkos“ laimėtoja Ona Kolobovaitė ir operos dainininkas Tomas Pavilionis.

„Operos muzikinėje linijoje dominuoja lietuviški motyvai, o pagrindinės melodijos grįstos tomis lietuviškomis dainomis, kurias mano senelis Julius dainavo dar bemaž penkiasdešimt metų po to, kai paliko Lietuvą“, - kūrinio idėją apibūdino Ch.Halka.

Lietuvos rusų dramos teatre prieš „Juliaus“ premjerą bus pristatyta su operos laikmečiu glaudžiai susijusi paroda „Lietuviais esame mes gimę“. Ekspozicija supažindins su autentiškomis to meto nuotraukomis ir dokumentais, kurie padės suprasti istorinės operos įvykių kontekstą.

Diptikas apie pražūtingą vaizduotės galią

Praėjusių metų festivalyje išmėginusi monospektaklio-operos žanro galimybes, ta pati kūrėjų komanda (kompozitorius Jonas Sakalauskas, libretistas Dainius Gintalas ir režisierius Agnius Jankevičius) šiemet rengiasi parodyti šio žanro diptiko antrąją dalį — „Džiokerį“. Operos herojus Džiokeris, atliekamas baritono J.Sakalausko, pasakos intriguojančią ir fantazijų kupiną istoriją apie vaikystės patirtis, atgijusias jau suaugusio vyro gyvenime.

Festivalyje dar kartą bus rodoma ir pirmoji diptiko dalis „Izadora“, praėjusiais metais apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausias teatro debiutas. Tai istorija apie moterį, fanatiškai susižavėjusią šiuolaikinio šokio pradininke Isadora Duncan. Mecosoprano Agnės Sabulytės kuriamas personažas pasakoja apie savosios tapatybės netektį per tragišką bandymą patirti ne savo, o dievinamos šokėjos gyvenimą.

Diptiko spektaklius jungia tapatybės praradimo ir asmenybės daugialypiškumo problema. Abiejuose kūriniuose meno bei vaizduotės pasaulis iškraipo realybę ir nuveda herojus į pražūtį.

Tarpžanriniame vieno atlikėjo sceniniame veikale kūrėjai siekia trijų meno sričių — operinio dainavimo, draminės vaidybos ir šokio plastikos sintezės. „Kaip ir monospektaklyje-operoje „Izadora“, taip ir „Džiokeryje“, garsinė kūrinio idėja yra artima teatro spektaklio muzikos ar kino filmo garso takelio modeliui. Muzika čia sustiprina ir atspindi teatro scenoje stebimą veiksmą, žodį ar reginį. Joje persipina ne vienas stilius: nuo klasikinės, šiuolaikinės akademinės iki pramoginės muzikos žanrų“, - pasakojo J.Sakalauskas.

Vaikams ir nekomercinio meno gerbėjams

Kompozitorė Rūta Vitkauskaitė šeimoms su mažaisiais žiūrovais sukūrė animacinę operą „Kliudžiau“, pagal žymųjį to paties pavadinimo Jono Biliūno apsakymą. Šiuolaikinėje kūrinio interpretacijoje atskleidžiama mergaitės, panirusios į kompiuterinių žaidimų pasaulį, istorija. Tai pasakojimas apie plonytę ribą tarp fantazijos ir realybės, slypinčios iš pažiūros nekaltuose vaikų žaidimuose.

Operos kompozitorė stengėsi išlaikyti įtampą ir dramą, kurią patyrė vaikystėje skaitydama J.Biliūno apsakymą: „muzikiniame operos veiksme brėžiamos dvi psichologinės linijos: pirmoji atskleidžia neatsakingą ir lengvabūdišką vaiko elgesį, antroji skatina į situaciją žvelgti auditorijos akimis, kuri supranta, kokia baigtis neišvengiamai artėja“.

Kino teatro salėse operos gerbėjų laukia iš dvylikos populiariausių pasaulyje operų arijų 1993 metais sukurtas animacinis filmas-opera „L‘Opera Imaginaire“ („Įsivaizduotina opera“). Kiekviena arija čia pateikiama kaip trumpametražis animacinis filmas, sukurtas pagal skirtingas animacines technikas: sustabdyto kadro animacijos, pieštinės animacijos, plastilino, lėlių ir 3D animacijos technologijas. Iš šių animuotų personažų lūpų skambės perlų žvejų - Nadiro ir Zurgos duetas, pajaco Kanijaus rauda, Lakmės ir Malikos „Gėlių duetas“, aistringa Madam Butterfly — Čio Čio San arija.

Nekomercinio kino ir operos mylėtojams bus pristatytas filmas-opera „La Belle et la Bete“ („Gražuolė ir Pabaisa“) — tai šiuolaikinio amerikiečių kompozitoriaus Philipo Glasso opera, sukurta prancūzų kinematografo Jeano Cocteau 1946 metais nufilmuotai kino juostai.

Rima JŪRAITĖ

© VŠĮ MEDIA FORUMAS
2007-2016

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.