Šiaurės Europos valstybės – Danija, Norvegija, Suomija, Švedija – yra vienos iš žiniasklaidinio raštingumo ugdymo lyderių senajame žemyne, sukaupusios didžiausią patirtį šioje srityje iš visų Lietuvos kaimynių. Publikacijoje pristatoma profesinių asociacijų, agentūrų, nepriklausomų projektų ir mokyklinio lavinimo sistemos sąveikos būdų ir formų įvairovė medijų raštingumo srityje. Straipsnio autorius – Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisijos pirmininkas Viktoras TROFIMIŠINAS.

 

 

 

Daugelyje valstybių veikia Pasaulio laikraščių asociacija (WAN, wan-press.org), kuri padeda įgyvendinti žiniasklaidinio raštingumo ugdymo tikslus. Šiaurės Europos šalyse šiai tarptautinei organizacijai priklauso asociacijos Sanomalehtien Liito (Suomija, sanomalehdet.fi), Danske dagblades (Danija, danskedagblade.dk), The Norwegian Media Business Association (Norvegija, mediebedriftene.no), Svenska Tidningsutgivareforeningen (Švedija, tu.se). Jos laikosi nuomonės, kad dienraščiai geriausiai gali patenkinti prigimtinį vaikų smalsumą, suteikdami jiems informacijos apie supantį pasaulį. Nuolatinis laikraščių skaitymas klasėje, vėlesnis jų aptarimas suteikia moksleiviams suvokimą apie tai, kaip žiniasklaida struktūruoja informaciją, siekdama patraukti tikslinę auditoriją. Periodinės spaudos skaitymas leidžia dirbti individualiu tempu, suteikia laiko suvokimui, savo nuomonės formulavimui ir jos išraiškos priemonių pasirinkimui.

Viena iš asociacijos veiklos sričių – programa „Laikraštis – ugdymui“ („Newspaper in Education“), kuri numato laikraščių naudojimą mokymo procese. Laikraštis gali būti naudojamas mokant skaityti, istorijos, matematikos, socialinių mokslų, ekonomikos, žurnalistikos ir kt. pamokose. Ši programa įgyvendinama ir už mokyklos ribų, pavyzdžiui, pataisos įstaigose, užsienio kalbų kursuose ir kt.

Programą įgyvendina daugiau kaip 30 šalių. Jos pagrindinis tikslas – išmokyti pedagogus teisingai ir efektyviai pateikti moksleiviams informaciją apie periodinę spaudą ir naudoti spaudą pradedant ikimokykliniu ugdymu. Programa „Laikraštis – ugdymui“ pristatyta interneto svetainėse avisnet.dk (Danija), avisiskolen.no (Norvegija), sanomalehdet.fi (Suomija), tidningeniskolan.se (Švedija).

Laikraštis – ugdymui

„Laikraštis – ugdymui“ – tai spaudos, kaip pagrindinio informacijos šaltinio ar papildomo „vadovėlio“ naudojimas pamokose. Žiniasklaidinio raštingumo ugdymo procese moksleiviai įgyja periodinei spaudai skirtų mediatekstų suvokimo, analizės, vertinimo ir kūrimo įgūdžių. Laikraštis tampa kitų žiniasklaidos priemonių pažinimo instrumentu. Spaudos tekstų ir jų sukūrimo proceso analizė ir aptarimas aktyvina asmenybės poziciją visuomenėje. Dirbant klasėje naudojamos visos laikraščių rubrikos – naujienos, nuotraukos, reklama, komiksai, antraštės ir t. t. Tos pačios laidos laikraštis gali būti panaudotas skirtingų mokomųjų dalykų pamokose.

Nuo 1994 metų Suomijos mokyklose kasmet rengiama Spaudos savaitė, kurios metu laikraščių asociacijos nariai organizuoja renginius, projektus, konkursus. Moksleiviams rengiamos ekskursijos į leidyklas, žurnalistai ateina į pamokas papasakoti apie savo darbą, veda renginius. Pavyzdžiui, 12-15 metų moksleiviams skirtose viktorinose tikrinamos moksleivių žinios apie einamuosius įvykius. Varžytuvės rengiamos visose mokyklose, o finalus transliuoja vietos televizija. Analogiškas yra trijų regionų leidyklų rengiamas konkursas „Koja kojon su naujienomis“, kurio finalas transliuojamas per radiją. Rengiant fotografijų viktorinas moksleiviai renka geriausią laikraštinę nuotrauką ir argumentuoja savo pasirinkimą. Konkurso „Nuo naujienų iki animacijos“ dalyviai iš naujienų video siužetų kuria animacinius filmus.

Suomijos laikraščių asociacija yra parengusi brošiūras 7-14 metų vaikams: „Krokodilo pasas“ – mokytis skaityti; „Rašalinis aštuonkojis“ – žaidimas jau mokantiems skaityti, susietas su laikraščio struktūros ir turinio analize; „Varlės pasas“ – įtvirtinti anksčiau išmoktą medžiagą.

Suomijos mokyklose taip pat rengiama Spaudos diena, kai moksleiviai, padedant profesionaliems žurnalistams, iš laikraščių publikacijų kuria savo laikraščius. Jaunesniųjų klasių moksleiviai atlieka naujienų apžvalgas, dalyvauja naujienų viktorinose, rengia temines parodas (sporto fotografija, reklama ir kt.). Vyresnieji dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose (pavyzdžiui, nacionalinių ir užsienio laikraščių palyginimas konkretaus fakto nušvietimo požiūriu, nuotraukų atrankos kriterijų aptarimas).
Danijoje spaudos naudojimą mokyklinio ugdymo procese galima suskirstyti į keletą pakopų: profesionalių straipsnių skaitymas ir aptarimas; savarankiškas mediateksto kūrimas; paskesnis jo aptarimas.

Norvegijoje „Laikraštis – ugdymui” numato užduočių atlikimą visose ugdymo pakopose ir visų dalykų pamokose. Pavyzdžiui, pradinės mokyklos matematikos pamokose siūloma peržiūrėti laikraštį, surasti skaičius nuo 1 iki 25 ir juos pažymėti, atskirai išskirti didžiausią ir mažiausią skaičių, atlikti jų sudėties ir atimties veiksmus, daugybos ir dalybos ir t. t. arba perskaityti filmų anonsus laikraštyje, suskaičiuoti keleto filmų trukmę ir kt. Gamtos mokslų dalykuose siūlomos įvairios užduotys, pavyzdžiui, surasti straipsnių, kuriuose rašoma apie energijos taupymą, taršą, orus ir kt., atpažinti nuotraukose pavaizduotus objektus (miestus, gyvūnus).

Programa „Laikraštis – ugdymui“ Švedijoje vykdoma nuo 1963 metų ir siūlo platų spektrą užduočių. Pavyzdžiui, rubrikoje „Žodynas“ numatytos užduotys: 1) išrinkti iš laikraščio mokiniams patrauklius žodžius, 2) aptarti, kodėl būtent šie žodžiai moksleiviams įdomūs, 3) kaip skiriasi moksleivių sudaryti sąrašai, 4) kokiems žanrams būdingi vieni ar kiti žodžiai, 5) kurie žodžiai turi neigiamą atspalvį, 6) kurie žodžiai geriausiai perteikia straipsnio idėją.

Rubrikoje „Parašykite įvadą“ moksleiviams siūloma peržiūrėti įvairius straipsnius ir išskirti įvadus, nustatyti, kokią funkciją jie atlieka, išskirti įvadus, kurie sužadina norą skaityti visą straipsnį, išanalizuoti, kokios priemonės tam panaudotos, parinkti bet kokį straipsnį ir savarankiškai parašyti įvadą.

Rubrika „Pirmas puslapis“ pradedama klausimu apie aktualias naujienas, einamuosius įvykius. Moksleiviai išrenka iš naujausio laikraščio penkias naujienas ir jas aptaria, toliau jiems siūloma išdėstyti naujienas pirmame laikraščio puslapyje, sukurti puslapio maketą. Atliekant užduotį rekomenduojama pašalinti pirmą laikraščio puslapį, o po užduoties atlikimo juos palyginti.

Kiekvieną laikraščio rubriką galima panaudoti įvairių žinių įtvirtinimui, įvairių gebėjimų ir įgūdžių formavimui.

Leidėjų projektai

Šiaurės Europos šalių laikraščių asociacijos organizuoja ir rengia konkursus (kasmetinis tarptautinis jaunojo skaitytojo konkursas), seminarus, konferencijas (tarptautinė jaunojo skaitytojo konferencija, pasaulinis kongresas „Medijos vaikams ir jaunimui“), projektus ir t. t., kurių tikslas – aktyvaus, sąmoningo ir atsakingo skaitytojo ir piliečio ugdymas.

Danijos laikraščių asociacija 2003 metais įgyvendino projektą „Žurnalistinis eksperimentas viename autobuse“ (Bus brings fun news experience). Autobusas, kuriame buvo įrengta kilnojamoji redakcija, per dvi savaites aplankė dešimt miestų. Kiekviename jų atrinktos klasės moksleiviai vieną dieną praleido šiame autobuse ir bendradarbiaudami su autobuso žurnalistais profesionalais turėjo parengti du puslapius vietiniam laikraščiui. Projekto sėkmę nulėmė trys priežastys: moksleiviai vykdė rimtas užduotis tikriems laikraščiams; profesionalūs žurnalistai priėmė moksleivius kaip lygiaverčius partnerius ir buvo jų padėjėjai, o ne mokytojai; projektui drauge ilgai rengėsi žurnalistai, pedagogai ir moksleiviai.

Įvairius projektus organizuoja nacionaliniai leidėjai, pavyzdžiui, dienraštis „Aftenposten“ (Norvegija) įgyvendina projektą „Speak Up!“ – tai jaunimo puslapis laikraštyje; Suomijos laikraštis „Satakunnan Kansa“ drauge su viena mokykla vykdo projektą, kurio metu moksleiviai rašo straipsnius, kurie periodiškai skelbiami laikraščio interneto svetainėje.

Laikraščių leidėjų organizacijos aktyviai veikia įgyvendindamos žiniasklaidinio raštingumo ugdymo tikslus (kritiškai analizuoti mediatekstus, savarankiškai kurti spaudos, garso ir vaizdo mediatekstus, ugdyti internetinį raštingumą, integruoti žiniasklaidinį raštingumą su mokomaisiais dalykais), išnaudodamos ne tik spaudos, bet ir kitų masinės komunikacijos priemonių išteklius.

Šiaurės šalys dalyvauja bendruose projektuose, pavyzdžiui, projekte „Dvoted“, kuris skirtas jauniesiems kino kūrėjams. Jį įgyvendinant dalyvauja Danijos, Norvegijos ir Švedijos kino institutai, Suomijos mokyklinio kino asociacija, Islandijos kino centras, Šiaurės šalių Ministrų taryba ir kitos organizacijos. Kiekviena iš šalių skiria projekto redaktorių. Kiekvienoje šalyje įrengiamos studijos vaikams, kuriose sudarytos visos sąlygos filmuoti, montuoti, įgarsinti ir įrašyti filmus, juos animuoti.

Šis projektas, kaip ir „Laikraštis – ugdymui“, apima keletą žiniasklaidinio raštingumo ugdymo tikslų (praktinių įgūdžių lavinimas dirbant su mediatechnika, analizė, vertinimas, interpretavimas, komunikacinių įgūdžių tobulinimas, nuomonės formulavimas ir jos argumentavimas), numato teorinių žinių ir praktinių įgūdžių įgijimą ir įvairaus amžiaus vaikams ir paaugliams.

„Saugesnio interneto“ programa“ („Safer Internet Programme“) skirta sukurti saugią virtualią erdvę ir atkreipti visuomenės dėmesį į žalingą informaciją ir elgesį internete; skatinti saugesnį, ypač vaikų, naudojimąsi internetu ir naujomis technologijomis; suteikti visuomenei galimybę anonimiškai pranešti apie neteisėtą ar žalingą interneto turinį bei teikti pagalbą vaikams, susidūrusiems su kibernetinėmis patyčiomis (ang. cyberbullying), seksualiniu viliojimu (angl. grooming), žalingu turiniu ir kita nemalonia ar bauginančia patirtimi naudojantis interneto technologijomis. Programoje dalyvauja Danija, Norvegija, Suomija ir Švedija ir daugelis kitų Europos šalių (šioje programoje nuo 2005 metų dalyvauja ir Lietuva).

Kiekvienoje šalyje yra sukurtos interneto svetainės, kuriose bet kada galima pranešti apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą informaciją internete, kuri patikrinama ir perduodama atsakingoms institucijoms.

Kuriama vieninga „Pagalbos linija“ vaikams. Skambinant daugelyje Europos šalių veikiančiu vienodu nemokamu pagalbos vaikams telefono numeriu teikiama (arba bus teikiama) pagalba vaikams, internete susidūrusiems su tokiais pavojais kaip viliojimas, patyčios, priekabiavimas, žalingas turinys, ar kita nemalonia ar bauginančia patirtimi naudojantis interneto technologijomis. Lietuvoje pagalbos vaikams linijos telefonas – 11 61 11.

Kasmet rengiama Saugaus interneto diena („Safer Internet Day“), skirta 9-16 metų amžiaus vaikams. 2006 metais Saugaus interneto dienos proga Europos Sąjungos iniciatyva surengtas globalusis „Blogofonas“ – pasikeitimai naujausiomis idėjomis siekiant gauti laišką, skirtą interneto keliamoms problemoms ir pavojams, o taip pat komentarus (saferinternet.org).

Nacionalinės iniciatyvos

Kiekvienoje Šiaurės šalių esama unikalių nacionalinių programų ar projektų, skirų žiniasklaidinio raštingumo ugdymui, vienas iš jų – „Media muffinsi“, kurią parengė Suomijos kultūros ir švietimo ministerija kartu su Mokyklinių klubų centru ir žiniasklaidinio raštingumo centru „Metka“ bei Mokyklinio kino asociacija (mediakasvatus.fi). Jo tikslas – ugdyti 3-8 metų vaikų, jaunesniųjų klasių moksleivių ir tėvų žiniasklaidinį raštingumą.

Projektas įgyvendinamas ikimokyklinio ugdymo įstaigose, mokyklose ne pamokų metu ir namuose. Jis remiasi nacionaline ikimokyklinio, privalomojo ir papildomojo ugdymo programa. Įgyvendinant projektą, lavinami vaikų gebėjimai analizuoti ir interpretuoti žiniasklaidą, naudoti ją nuomonei reikšti. Pedagogams ir tėvams organizuojami specialieji kursai, internete pateikiama medžiaga.

Visiems pageidaujantiems nemokamai platinamas medžiagos rinkinys, kurį sudaro: dešimt filmų, skirtų jaunesniems kaip 8 metų vaikams, šiems filmams skirtos metodinės rekomendacijos, žiniasklaidinio raštingumo žinynas, vadovėlis vaikams, kompaktinis diskas su dainų įrašais. Žinyne pateikiamos rekomendacijos, kaip dirbti su eilėraščiais, garsais ir paveikslėliais, radiju, kinu, mobiliaisiais telefonais, televizija, spauda, internetu, reklama. Pradinių klasių moksleivius rekomenduojama skatinti savarankiškai pasirinkti medijas ieškant informacijos, kritiškai analizuoti jų turinį, išreikšti save (kurti komiksus, filmus, laikraščius interneto puslapius).

Rekomendacijose nurodoma, kad žiniasklaidinio raštingumo ugdymas išplaukia iš mūsų kasdienio gyvenimo poreikių. Pavyzdžiui, siūloma išanalizuoti judesį mediatekste. Siūloma pasirinkti bet kurį vaizdą ir aprašyti jį atsakant į klausimus: erdvė didelė ar maža, vaizduojamas energijos antplūdis ar jėgų nuosmukis, judesys laisvas ar atsargus? Taip pat siūloma pamėginti mėgdžioti judesius kambaryje. Pamėginti atsakyti, kaip skirtingi mediateksto veikėjai galėtų judėti, pamėginti judėti su muzika ir be jos. Aptarti, kaip mediatekste atrodo teigiami ir neigiami veikėjai ir pamėginti juos pavaizduoti (judesys, garsas, išraiška). Aptarti pojūčius, kuriuos vaikas patiria vaizduodamas veikėjus.

Ypatingas vaidmuo teikiamas žaidimams. Suaugusieji skatinami namie ar kieme drauge su vaikais žaisti vaidmenų žaidimus, susiejant juos su veikėjais, vietomis ir temomis, kurios pavaizduotos mediatekste. Tėvams siūloma stebėti vaikų žaidimą ir analizuoti galimas žaidimų ir pasakų, filmų, televizijos laidų sąsajas. Vaikams rekomenduojama įduoti fotoaparatą, kad jie fotografuotų draugus, žaidimus, aplinką.

Darbui su reklama siūlomos užduotys: išrinkti radijo kanalą, kuriame nuolat transliuojama reklama, aptarti kanalo laidas, prisiminti keletą televizijos laidų (vaikams, žinių, orų, sporto, reklamos), pateikti reklamos pavyzdžių iš kitų medijų, palyginti radijo ir televizijos reklamą tradiciniuose ir reklaminiuose laikraščiuose.

Konkreti reklama gali būti analizuojama dar detaliau (reklamos objektas, kas įsiminė, reklamos muzika, nuotaika, reklaminio skelbimo tonas, kur galima įsigyti reklamuojamą prekę, kaip jį galima panaudoti, kas tuo suinteresuotas, ar gali vaikai įsigyti šią prekę ir t. t.). Baigiamasis etapas – savarankiškas reklamos sukūrimas (televizijos, radijo, spaudos).

„Media muffinsi“ skirtas vaikų ir suaugusiųjų auditorijai, jis apima darbą su įvairiomis medijomis ir mediatekstais, siūlo žinių, kurios atitinka ikimokyklinio ir jauniausiojo mokyklinio amžiaus vaikų interesus.

Edukacija persikelia į internetą

Informacinių ir komunikacinių technologijų plėtra nulemia, kad vis daugiau projektų įgyvendinama pasitelkus internetą, t. y. kuriant interneto svetaines, kurios apima įvairiausias veiklos sritis. Interneto projektas „Kangaroo“ (edu.fi), vykdomas Švietimo tarybos prie Suomijos švietimo ministerijos, teikia švietimo išteklius, organizuoja kursus pradinės ir pagrindinės mokyklų mokytojams. Kursus sudaro keturi moduliai: 1) informacinis ir komunikacinis raštingumas, 2) medijiniai įgūdžiai, 3) informaciniai įgūdžiai, 4) mokymo proceso planavimas naudojant informacines ir komunikacines technologijas.

Projektas „Hiiripiiri“ (pelastakaalapset.fi/hiiripiiri/), taip pat vykdomas Suomijos švietimo tarybos, kuris parengtas remiantis pradinės mokyklos ugdymo planu ir skirtas 6-12 metų amžiaus vaikams. Jo tikslas – lavinti ir tobulinti informacijos įgijimo įgūdžius naudojantis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis. Turinį sudaro  užduotys ir jų atlikimo instrukcijos bei patarimai pedagogams.

Projektas „Mediakompassi“ (mediakompassi.yle.fi/) jungia interneto išteklius ir televizijos laidas, skirtas žiniasklaidiniam raštingumui, kurie skirti vaikams, tėvams ir pedagogams. Projekto turinį sudaro televizijos laidų ciklai, kuriuose medijų pedagogai atsako į tėvų ir mokytojų klausimus apie vaikų žiniasklaidinio raštingumo ugdymą. Pradinių klasių moksleiviams skirtos televizijos laidos atskleidžia medijų reikšmę ir nukreipti į medijinių gebėjimų lavinimą, o septintų-devintų klasių moksleiviams – kritinio požiūrio į medijas formavimui.

Viena iš projekto sudėtinių dalių – „Media Buss“ iniciatyva, kurioje dalyvaujantys specialistai be atlygio veda teorinius ir praktinius užsiėmimus mokyklose mokytojams ir moksleiviams. Mokykloms siūloma rinktis iš 12 programų: multimedijos, animacija, dokumentiniai filmai, kinas, žaidimai, žurnalistinis tyrimas, fotografija ir kt.

Kino edukacija

Danija nuo 2005 metų dalyvauja tarptautiniame projekte „Mediappro“ (mediappro.org/), kuriame taip pat dalyvauja Belgija, Didžioji Britanija, Graikija, Italija, Lenkija, Portugalija, Prancūzija ir Estija. Projekto tikslas – užtikrinti skaitmeninių medijų (interneto, audio-skripto-vizualiųjų medijų, telekomunikacinių sistemų) naudotojų saugumą. Saugumo klausimai apima pavojingo ar nelegalaus turinio, neigiamos kultūrinės ar etinės informacijos gavimą ir sklaidą. Tarp projekto uždavinių – žiniasklaidinio raštingumo ugdymo metodikų studijavimas, mobiliųjų telefonų naudojimo analizė, internetas, vaikų ir jaunimo video žaidimai, rekomendacijų, susijusių su saugiu naujųjų technologijų naudojimu, publikavimas. Šiuolaikinių technologijų naudotojai turi suvokti mediatekstų kūrėjų (gamintojų) tikslus, jų įtaką gavėjui (auditorijai), perdavimo priemones (technologijas), kalbines ypatybes (kalba), turinio reikšmę (reprezentacija), komunikacijos būdą (aptarimas, žaidimas, informacija ir kt.).

Danijos kino institutas (dfi.dk) įsteigė Vaikų ir jaunimo filmų padalinį, kuris platina filmus vaikams ir jaunimui, skatindamas juos naudoti šią medžiagą namuose ir mokyklose, rengia vaikų ir jaunimo filmų aptarimus, filmų peržiūras ikimokyklinukams. Kasmet rengia tarptautinį vaikų ir jaunimo kino festivalį „Buster“. Šis institutas  parengė seriją užduočių darbui su konkrečiais filmais per mokomųjų dalykų pamokas, kurias pavadino „Su mokykla į kiną“. Siekiama supažindinti su vaizduojamojo meno kūrinių suvokimo įvairove (rekomenduojama rodyti prieš lankant muziejus ir parodas), mokyti analizuoti kūrinius.

Norvegijos kino instituto Švietimo ir sklaidos departamentas (nfi.no) vadovauja muziejui, organizuoja parodas, peržiūras, premjeras, įsigyja norvegų ir užsienio filmus, visų pirma vaikų. Vaikai ir jaunimas yra viena iš tikslinių grupių – institutas platina filmus mokyklose ir vaikų darželiuose.

Nuo 1987 metų Norvegijoje rengiamas vaikų kūrybos kino filmų festivalis „Amandus“. Kasmet siūloma vis kita tema, pavyzdžiui, „Humoras“, „Vaizduotė“, „Ateitis“. Filmų ištraukos transliuojamos per televiziją. Festivalio metu rengiami kursai pedagogams ir moksleiviams (animacija, medijinis ugdymas), organizuojami scenarijų konkursai.

Kino edukaciją, kaip žiniasklaidinio raštingumo ugdymo komponentą, vykdo nemokyklinės Norvegijos organizacijos, siekdamos ugdyti kritinius, estetinius ir praktinius įgūdžius ir apima įvairias amžiaus grupes.
Švedijos kino instituto (sfi.se) veikla artima giminingų Danijos, Norvegijos institutų ir Suomijos mokyklinio kino asociacijos veiklai. Vienas iš kino instituto uždavinių – diegti kiną į mokyklinio švietimo sistemą. 2006 metais daugiau negu pusėje Švedijos savivaldybių įsteigtos darbinės kino grupės, veikia apie 20 regioninių kino gamybos ir lavinimo centrų, kurie organizuoja kino dirbtuves jaunimui už mokyklos ribų. Švedijos kino institutas laikosi nuomonės, kad žiniasklaidinio raštingumo ugdymas turi būti integruotas su daugeliu mokomųjų dalykų ir dėstomas kaip specialusis kursas norintiems lavintis šioje srityje.

Savanoriškos iniciatyvos Švedijoje neapsiriboja vien kino edukacija, apima ir kitas masinės komunikacijos priemones, pavyzdžiui, asociacija „Švedijos mokyklų tinklas“ įgyvendino projektą „Patikrink šaltinį!“ („Check the source!”), skirtą vyresniems kaip 10 metų amžiaus vaikams, kuris gali būti pritaikytas dirbant su visomis žiniasklaidos priemonėmis ir apima keletą etapų (planavimą, kritinį nagrinėjimą, redagavimą, darbo analizę, nuorodas).

Interneto svetainė „MediaSmart“ (mediasmart.se/) skirta darbui su 7-13 metų amžiaus vaikais, ugdant jų kritinį mąstymą reklamos atžvilgiu. Siūlomos paskaitos apie reklamą, reklamos įtaką, reklamos nagrinėjimą, neetišką reklamą, reklamos kūrėjus, reklamą vaikams ir paaugliams, įžymybes ir reklamą, reklamą ir internetą bei užduotys kiekvienai iš šių temų. Pavyzdžiui, rubrika „Neetiška reklama“ apima: paskaitą apie reklamos kūrimo taisykles (neperdėti produkto privalumų, nediskriminuoti lyties, etniniu, amžiaus atžvilgiu, neklaidinti produkto kokybės ir kainos požiūriu ir t. t.); klausimus diskusijoms (kam reikalingos reklamos kūrimo taisyklės, kodėl negalima žadėti to, kas neįmanoma); reklaminį filmuką, kurį būtina išanalizuoti ir įvertinti.

Svarbus savanoriško žiniasklaidinio raštingumo ugdymo aspektas yra nuo 1997 metų Švedijoje veikianti organizacija UNESCO Tarptautiniai rūmai „Vaikai, jaunimas ir medijos“ (The UNESCO International Clearinghouse on Children, Youth and Media), kuri aktyviai propaguoja žiniasklaidinio raštingumo ugdymą, rengia tarptautines konferencijas, leidžia knygas ir žinynus, palaiko interneto svetainę nordicom.gu.se. Ši organizacija vienija įvairių šalių mokslininkus, tyrinėtojus, politikus, pedagogus, bibliotekininkus, medijų agentūras, tarp jų ir Šiaurės šalių. Organizacijos veikla yra finansuojama UNESCO ir Švedijos vyriausybės, o jos tikslas – tyrinėti vaikų, jaunimo ir medijų sąveiką, plėtoti vaikų ir paauglių žiniasklaidinį raštingumą ir medijų srities kompetencijas.

Mokyklinis žiniasklaidinio raštingumo ugdymas Šiaurės šalyse sudaro harmoningą dermę integruoto, specialiojo ir papildomojo žiniasklaidinio raštingumo ugdymo, apimančio skirtingas žiniasklaidinio raštingumo ugdymo koncepcijas ir nukreipto į skirtingų tikslų siekimą.

© VŠĮ MEDIA FORUMAS
2007-2016

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.