Edukacija
Medijų raštingumo ugdymas (media education – angl.) susijęs su spausdintinėmis, grafinėmis, garsinėmis, ekraninėmis ir kt. medijomis bei įvairiomis technologijomis. Jis leidžia žmonėms suprasti jų aplinkoje vykstančią masinę komunikaciją, suteikia žinių apie tai, kaip: analizuoti, kritiškai mąstyti ir kurti žiniasklaidos tekstus; nustatyti žiniasklaidos tekstų politinius, socialinius, komercinius ir kultūrinius interesus, kontekstą; interpretuoti žiniasklaidos tekstus ir jų skleidžiamas vertybes. Žiniasklaidinis raštingumas yra kiekvienos šalies piliečių pagrindinių teisių dalis, kuri padeda palaikyti demokratiją, užtikrinti saviraiškos laisvę ir teisę į informaciją.
Žiniasklaidinis raštingumas įžengus į XXI amžių
Išsivysčiusiose šalyse jau egzistuoja moksleivių ir studentų karta, kuriems audiovizualinė informacija yra įprastesnė, palyginti su spausdintine: televizija, video-, kompiuteriai, internetas ir kiti telekomunikaciniai tinklai keičia auditoriją, palaipsniui transformuodami skaitytoją į žiūrėtoją, t. y. pasyvų informacijos vartotoją. Pasyvus informacijos priėmimas dažnai ugdo vartotojišką požiūrį į informacijos šaltinius, skatina tekstų, darbų, idėjų plagijavimą, o galiausiai veda prie stereotipinio mąstymo ir iškreiptos pasaulėžiūros. Mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis tikslas – padėti studentams ir mokiniams ugdytis kūrybinį ir kritinį mąstymą.
Žiniasklaidinis raštingumas – žodžio laisvės ir teisės į informaciją raktas
Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO nuolat aktualizuoja žiniasklaidinio raštingumo ugdymo svarbą. Europos Sąjungos institucijos vienareikšmiai pasisako dėl būtinybės mokyti gyventojus žiniasklaidinio raštingumo. Europos Komisija įpareigota periodiškai atsiskaityti Parlamentui apie žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio pokyčius ES šalyse narėse. Kodėl žiniasklaidinio raštingumo ugdymui skiriamas toks dėmesys? Temą gvildena Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisijos pirmininkas Viktoras TROFIMIŠINAS.
Moteris, kuri neapsimetė nematančia
Žurnalistė, į kurią lygiuodavosi greta dirbantys kolegos, Marie Colvin žuvo Sirijoje prieš pusantrų metų, tačiau apie jos pasiaukojimą, požiūrį į reporterio misiją kalbama iki šiol. Jei kas nors suabejodavo karo žurnalistų darbo rizikos prasmingumu, Merie atrėždavo: „Kas daugiau gali pasakyti tiesą, jei ne žurnalistas.“Ji paskyrė savo gyvenimą tiesos sakymui iš karščiausių pasaulio vietų: Čečėnijos, Kosovo, Siera Leonės, Zimbabvės, Rytų Timoro, Sirijos.
Paauglystė – identifikacijos paieškos realybėje ir medijose
„Paauglystė – tarsi žmonių gyvybės rato sukimosi inercijos ašis. Paauglys lyg užrištomis akimis bėga ten, kur egzistuoja jo paties susikurtos kliūtys ir džiaugsmai, o žmonės ir daiktai vadinami tais vardais, kurie reikšmingi tik jam... Jis supranta esąs ne vaikas, siekia būti ir laikyti save suaugusiu, identifikuotis suaugusiųjų pasaulio erdvėje. Bręstančių asmenybių reali gyvenimiška patirtis dar labai trumpa, todėl medijos paaugliams yra gyvenimo pažinimo priemonė“, – sako Klaipėdos universiteto Komunikacijų katedros lektorė dr. Rosita UZNIENĖ.
