Edukacija
Medijų raštingumo ugdymas (media education – angl.) susijęs su spausdintinėmis, grafinėmis, garsinėmis, ekraninėmis ir kt. medijomis bei įvairiomis technologijomis. Jis leidžia žmonėms suprasti jų aplinkoje vykstančią masinę komunikaciją, suteikia žinių apie tai, kaip: analizuoti, kritiškai mąstyti ir kurti žiniasklaidos tekstus; nustatyti žiniasklaidos tekstų politinius, socialinius, komercinius ir kultūrinius interesus, kontekstą; interpretuoti žiniasklaidos tekstus ir jų skleidžiamas vertybes. Žiniasklaidinis raštingumas yra kiekvienos šalies piliečių pagrindinių teisių dalis, kuri padeda palaikyti demokratiją, užtikrinti saviraiškos laisvę ir teisę į informaciją.
„Stopfake.org“ kūrėja ukrainietė Tatjana Matychak: „Už darbą negauname pinigų, bet esame absoliučiai laisvi“
Jums gaila Ukrainoje žuvusios mažos mergaitės, kurią nužudė ukrainiečių „fašistai“? Prieš liedamas ašaras, pasitikrinkite, ar jus sujaudinęs kadras nėra fotografuotas Sirijoje. Baisitės, kaip Ukrainos kariuomenė bombarduoja Semenovkos kaimą netoli Sloviansko? O iš kur žinote, kad tie vaizdai nėra filmuoti per 2004 –ųjų karą Irake?
Taip klastoti informaciją šiais interneto laikais atrodo absurdiška. Tačiau rusų propagandistai žino, kad žmonės emocijas veikiančiomis žiniomis linkę tikėti, o ne jas tikrinti. Tai suvokia ir ukrainietė Tatjana Matychak, kurianti interneto portalą „Stopfake.org“. Kartu su kolegomis ji ieško Rusijos žiniasklaidos siužetų, kuriuose iškreipiama informaciją apie jos šalį. Tada juos nuodugniai analizuoja, parodydama, kodėl emociškai paveikūs pasakojimai negali būti tiesa.
Filosofas Nerijus Čepulis: „Knygų neskaitančioje visuomenėje bręsta lyderių krizė“
Filosofijos ekspertas džiaugiasi, kad, siekiant jaunimui atverti plačius mąstymo ir veiklos horizontus, Lietuvos aukštosios mokyklos stengiasi studentams pasiūlyti kuo daugiau tarpdisciplininių studijų programų, po vieno fakulteto stogu nebijoma apjungti skirtingų mokslo sričių, kalbama apie universitetų jungimosi poreikį.
Kino mėgėjas – kaip bitė vienišė
Šiluvoje gyvenantis elektrikas Valdas Mikolaitis paprasčiausiu mėgėjišku fotoaparatu filmavo ir fotografavo laukines bites, sukūrė apie jas filmą „Pavienės bitės“ ir laimėjo Petro Abukevičiaus premiją. Noras atskleisti iki tol mažai žinomą vienišių vabzdžių gyvenimą paskatino mėgėją gilintis į kino kūrimo subtilybes.
Pavienės bitės protu pranoksta vabzdį ir žmogų. Tokią išvadą padarė Valdas Mikolaitis, trejus metus stebėjęs, filmavęs ir aprašinėjęs laukines bites. Kiekviena su pavienėmis bitėmis praleista diena tapdavo naujų atradimų pasauliu. „Vaiką išmoko tėvai. O iš ko gyventi išmoksta bitės? – stebisi filmo kūrėjas. – Juk bitės padeda kiaušinėlius ir žūsta."
Choreografė, šokio edukologė Birutė Banevičiūtė: „Reikia leisti vaikams kurti“
Šokio teatro „Dansema“ meno vadovė Birutė Banevičiūtė, pirmą kartą patekusi į švedų seminarus apie šokį vaikams, tik stebėjosi, kaip išvis įmanoma sukurti judesio spektaklį dvimečiams. Įsitraukusi į tokią kūrybą, ji patyrė permainų: teko atsisakyti kai kurių asmeninių meninių ambicijų.
Kalbantis apie mažųjų žiūrovų edukaciją, kiekviena Birutės pastaba kilo ne iš sausų teorijų, o praktikos, įgytos dirbant su vaikais Vilniaus Šiuolaikinės mokyklos centre, meninėje studijoje „Diemedis“, vėliau – ir su profesionalais kuriant šokio spektaklius vaikams.
