Ekspertai mano, kad kalba turi specialią vietą tarp kitų komunikacinių sistemų – ji yra visiškai žmogiška ir tik ji garantuoja visavertį žmonių bendravimą. Lingvistė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Rūta Petrauskaitė įsitikinusi: žmonėms geriausia informaciją kurti, kaupti ir perteikti žmonių kalbos tekstu, kad ir koks sudėtingas ir painus informacijos būdas tai būtų.

Šiandien kompiuteriui suprantama tik sterili ir ganėtinai primityvi kalba, be dviprasmybių, neaiškumų. Tai trukdo išnaudoti kompiuterį tokiose darbo srityse, kuriose žmogus sugaišta daug daugiau laiko, nei jeigu tai atliktų pasitelkdamas kompiuterį. Žmogaus ir mašinos bendravimas taip, kad būtų patogu žmogui, o ne kompiuteriui, jo gimtąja, natūralia, nė kiek neapribota kalba, yra laikomas didžiausiu informacinės visuomenės privalumu. Prie to dirba mokslininkai, kurie plečia dirbtinio intelekto galimybes.

Lietuvių kalbą pritaikyti kompiuteriui bando ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kompiuterinės lingvistikos centras. Pasak jo atstovės R. Petrauskaitės, tokia sudėtinga ir mažai gimtakalbių turinti kalba, kokia yra lietuvių, turi daug mažiau galimybių išlikti, todėl jos kompiuterizavimas ypač aktualus.

Kompiuterinės lingvistikos taikymas leidžia ne tik efektyviau ieškoti informacijos, naudotis mašininiu vertimu, mokytis kalbų , bet ir automatiškai užrašyti šneką. Pavyzdžiui, Olandijoje gydytojui nieko nereikia rašyti. Gydytojai informaciją apie paciento būklę diktuoja kompiuteriui, o jis viską suveda į ligos kortelę. Kompiuteris taip įdarbintas, kad net nusiunčia gydytojo receptą į vaistinę, o pacientui reikia tik nueiti ir nusipirkti vaistus. Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose kompiuterinė lingvistika pasitelkiama sekimo ir šnipinėjimo tikslams – taip sekami ir analizuojami teroristų, nusikaltėlių susirašinėjimai ir aptinkami jų tinklai. Visose šalyse kompiuterinės lingvistikos galimybės naudojamos nustatant mokslinių darbų, ir ne tik jų, plagiatus, norint sudaryti didžiulių tekstų santraukas ar išgaunant informaciją ir nagrinėjant tekstų, vaizdų ir garso įrašų turinio ypatybes.

Lingvistės R. Petrauskaitės teigimu, visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, kad filologas negali mokėti programuoti, o informatikas – kompiuteriu analizuoti kalbos. „Kompiuterinė lingvistika yra tarpdalykinė veiklos sritis. Čia susiduria dviejų skirtingų mokslų atstovų, kalbininkų ir informatikų, požiūris į kalbą. Dėl tokio bendradarbiavimo galima nagrinėti daug įvairių dalykų, pavyzdžiui, šiuo metu VDU Kompiuterinės lingvistikos centras vykdo vieną įdomų projektą – internetinių straipsnių komentarų analizę. Toks komentarų tyrimas gali padėti nuspėti bendras visuomenės nuotaikas, nustatyti patyčias, netgi grėsmes, padeda identifikuoti komentatorių tipažus“, – atskleidė VDU dėstytoja.

Pasak jos, šiandienė informacijos priemonių stebėsena, kurią užsisako didžiosios kompanijos, norinčios žinoti, koks jų įvaizdis vyrauja viešojoje erdvėje, dažnai nėra išsami arba tiksli. „Galima teigti, kad dabar esančios kokybinės spaudos analizės priemonės nėra tobulos, nes įrankiai, kuriais jie naudojasi, nėra išbaigti. Norint, kad kokybinė analizė būtų tiksli, reikia atlikti vadinamąją sentimentų analizę, įvertinti tiriamojo teksto toną ir kitus dalykus, neužtenka tik surašyti tiriamos kompanijos paminėjimus ir pagal tai daryti vertinimus“, – įsitikinusi kompiuterinės lingvistikos ekspertė.

Jau seniai kompiuterinės lingvistikos galimybės leidžia ne tik taisyklingai sukirčiuoti žodžius, išsiaiškinti nežinomo žodžio reikšmę, morfologiškai išnagrinėti bet kokią kalbos dalį ar sudaryti tam tikrą veiksmažodžio formą, bet ir tą žodį ar netgi visą tekstą pagal skirtingus parametrus įvairiapusiškai išanalizuoti. Kalbos analizės programos atlieka daug funkcijų: skaičiuoja ženklus, žodžius, sakinius, sakinio  ir žodžio ilgį, automatiškai nustato kalbos dalis, sakinio ribas, nustato sustabarėjusius žodžių junginius, verčia ir net kuria tekstus. Lygiagretusis tekstynas palengvina vertimą, nes iš jo galima perimti atitikmenis. VDU turi ir savo lygiagretųjį tekstynas - http://tekstynas.vdu.lt/ .

Vienu didžiausių savo pasiekimų Kompiuterinės lingvistikos centro mokslininkai laiko analogų Lietuvoje neturinčio Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno suformavimą ir kalbinių bei semantinių technologijų vystymo projekto kodiniu pavadinimu „Semantika LT“ įgyvendinimą.Pasak R. Petruskaitės, įvykdžius šį projektą, Lietuva pagaliau priartėjo prie Europos kalbos technologijų išvystymo vidurkio, nuo kurio buvo atsilikusi daugiau nei aštuoneriais metais. „Pasinaudodami projekto rezultatais, vartotojai viešai ir nemokamai prieinama informacine sistema galės atlikti sintaksinę-semantinę tekstų analizę, surasti ir koreguoti rašybos bei gramatines klaidas, atpažinti interneto žiniasklaidos kalbos naujoves, atlikti interneto žiniasklaidos sintaksinę-semantinę analizę. Tai ne tik skatins taisyklingos lietuvių kalbos vartojimą elektroninėje erdvėje, bet ir palengvins informacijos lietuvių kalba suradimą bei jos analizę“, –  kalbėjo mokslininkė.

© VŠĮ MEDIA FORUMAS
2007-2016

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.