Tai Domo Sabockio gyvenimo kredo. Dvidešimt penkerių metų vaikinas yra idėjos autorius ir pagal ją sukurtos programos „Dragdis“ direktorius. Reklamos agentūroje darbą metęs Domas turėjo tikslą – sukurti sistemą, kaip paprastai ir sistemingai kaupti bei saugoti internete rastas įvairiausias įkvėpimui ar darbui reikalingas idėjas, kad paskui jas greitai rastum.

Trims vaikinams pavyko sukurti programą, į kurios langą vos vienu pelės paspaudimu galima nutempti patikusias idėjas. Tiesa, dar vienas privalumas – visa tai saugoma „debesyse“ ir informaciją galima pasiekti visada – nesvarbu, kad ir kas nutiktų jūsų kompiuteriui.

Ar seniai davėte interviu?

Senokai, buvome labai įnikę į darbus.

Tuomet tempkite į dienos šviesą, kas naujo jūsų veikloje?

Istorinis momentas – paleidžiame trečiąją „Dragdis“ versiją. Atsižvelgus į vartotojų pastebėjimus, supaprastinus aplankų sistemą, pridėjus funkcionalumo „Dragdis“ bus stabilesnis, greitesnis. Ši versija labiau pritaikyta dizaineriams (interjero, grafikos, vaizdo) ir nauji vartotojai dar greičiau, paprasčiau galės išsaugoti rastas idėjas.

„Dragdis“ – pavadinimas, kilęs iš angliškų žodžių „drag“ „this“, jei verstume pažodžiui būtų – „tempti tai“. Kaip pavyko susitarti su Valstybine lietuvių kalbos komisija?

Neužkliuvom. Gal todėl, kad žodyje nėra „th“?

Kiek turite vartotojų? Kiek jūsų programa yra globali?

Turime 61 tūkst. vartotojų. Jie „Dragdyje“ išsisaugojo 3 mln. 300 tūkst. turinio vienetų. Mes nesistengėme vartotojų „auginti“. Bandėme rasti produkto formą, kuri tiktų rinkai. Tuomet jau svarbu didinti vartotojų skaičių, investuoti į reklamą. Daugiausia vartotojų turim Lietuvoje (20 proc), be to, populiarūs esame JAV (25 proc.), Vokietijoje (10 proc.). Paskui sektų Didžioji Britanija, Prancūzija, Japonija ir po kelis procentus išsibarsto likusiame pasaulyje – iš viso esame žinomi daugiau nei 150 šalių.

Kelias nuo minties iki paleidžiant trečiąją „Dragdžio“ versiją. Koks jis?

Dirbau reklamos agentūroje „Partizanas“. Aš ir mano kolegos susidurdavome su problema, kaip visa, ką internete randi įdomaus, tvarkingai kaupti kompiuteryje, o prireikus sau ar klientui lengvai rasti ir parodyti. Išbandžiau labai daug internetinių įrankių, kurie bandydavo tai palengvinti, tačiau man - nedisciplinuotam žmogui - nė vienas įrankis nepatiko, nes reikalavo atlikti kelis veiksmus. Jais skųsdavosi ir kolegos. Natūraliai, kai atsiranda problema, kuri tave labai „užknisa“, sakai: gerai, mėginsiu spręsti, nes niekas kitas nesiima.

Norint problemą įveikti reikia juk daugiau nei ją suvokti. Iš reklamos šokti į IT kūrybos platumas – drąsu...

Reklamos srityje buvau ne savo vietoje... Ir anksčiau kūriau įvairias programėles, jos nebuvo sudėtingos. Tada su programuotoju sukūriau savotišką pirmąją „Dragdis“ versiją. Ją socialiniame tinkle sekti pradėjo programuotojas Eugenijus Jusas. Susitikome ir nutarėme imtis sudėtingesnės versijos kūrimo. Prie mūsų prisidėjo dizaineris Karolis Malcevičius. Prie startuolio „Dragdžio“ dirbome trise nuo 2012 metų.

Savo idėją pristatėme „Startup Highway“ akceleratoriui („Startup Highway“– Vidurio ir Rytų Europos regione didžiausia naujų verslų skatinimo programa, paremta mentorių konsultacijomis bei finansine pagalba pradedantiesiems verslą). Rezultatas – išleidome „Alpha“ versiją, kuria leidome naudotis 500 vartotojų.

Po kurio laiko surinkę jų pastebėjimus tobulinome „Dragdį“ toliau. Taip atsirado „Closed Beta“ versija, kuri jau turėjo 10 tūkst. vartotojų. Po jų vertinimų vėl tobulinome. Didelis žingsnis „Live“ versija, mat ja galėjo naudotis visi norintieji.

Labai svarbu neužsižaisti. Strategija – kūrinį išleisti į gyvenimą, kad žmonės galėtų įvertinti, o tu gavęs grįžtamąjį ryšį (pastabas) keistum produktą. Pataisyk ir vėl parodyk jau didesniam ratui. Verta vadovautis išsakyta garsaus „LinkedIn“ įkūrėjo Reido Hoffmano mintimi: „Jei išleidai pirmą versiją savo produkto ir dėl jos nėra gėda, tai išleidai per vėlai“.

Dabar veikia jau trečioji versija. Komandoje jau šeši žmonės, prisidėjo dar du programuotojai Petras ir Marius bei komunikacijos frontą laiko Danutė, dirbanti Niujorke.

Ar sudėtinga tokiam projektui rasti profesionalų darbuotoją, kuris būtų ir lojalus? Kuo jį motyvuoti?

Tai pats sunkiausias dalykas, nes toks darbuotojas žino savo vertę ir darbo neieško. Tu ieškai jų, bandai susitikti, įtikinti savo gera idėja ir grąža, kuri bus gauta ją įgyvendinus. Dažnai toks darbuotojas būna labai brangus, ir tu iš pradžių neturi galimybės jį samdyti. Manau, jo apsisprendimą lemia ir vadovo atkaklumas, ir visos esamos komandos kietumas. Dėl motyvavimo – stengiuosi sukurti tokią aplinką, kad komandos nariai patys save motyvuotų, vienas kitą temptų pirmyn. Tai neturi būti tik jų darbas, jis turi tapti tikslu. Ne mažiau svarbu, ar žmogus prie žmogaus limpa.

Idėja, komanda, bet juk svarbu ir finansinis pagrindas.

Kai išėjau iš reklamos agentūros, numečiau 10 kg, ir jie nebegrįžo... Iš pradžių kažkiek savo investicijomis verčiausi. Dabar aš žinau, kad tikrai norint galima išgyventi iš nedidelės sumos (250 eurų). Investicijų paieška priklauso nuo produkto stadijos. Pradinėje stadijoje reikia pinigų, nors dar neturi iki galo veikiančio produkto, bet svarbu bendraminčiams išsiaiškinti idėjos niuansus.

Iš akceleratoriaus „Startup Highway“ gavome patalpas ir 11 tūkst. eurų (37 950 litų) investiciją, jos mums pakako pusmečiui. Manau, kad neretai mūsų kūrėjai ir verslo žmonės pervertina savą idėją ir bijo ją parodyti investuotojams. Gerai, kad jau yra Lietuvoje verslo skatinimo programų. Pristačius idėją, paaiškėja jos vertė ir galimybės.

Mūsų kelyje irgi buvo atsiradęs vienas angelas-investuotojas. 2013 m. iš „Practica Capital“ gavome 200 tūkst. eurų (690 tūkst. litų) investiciją plėtrai. Prieš trejus ketverius metus nebuvo įrankių kurti startuolį, nebuvo ekosistemos Lietuvoje. O per tą laiką atsirado 4–5 investuotojai: „Practica Capital“, „Nextury Ventures“, „Startup Highway“ ir kiti, yra nemažai angelų, daug renginių, startuoliais domisi žiniasklaida. „Versli Lietuva“ rengia starto programas – išrenka startuolius ir veža po pasaulį į konferencijas, kad su jais susipažintų ir pritrauktų jiems investicijų. Praėjusiais metais du startuoliai pritraukė 600 tūkst.eurų. Šiais metais irgi planuojama panaši suma. Be to, taip randama partnerių.

Norėdami pritraukti lėšų jūs turite rodyti dėmesį? Kaip pavyksta išlaikyti komandą – juk jauniems norisi kuo greitesnės ir kuo didesnės grąžos už savo darbą.

Mes turime bėgioti paskui investuotojus, nes dar nesijaučiame įrodę, kad tai gali būti verslo modelis. Taip yra visame pasaulyje. „Versli Lietuva“, tęsdama sėkmingą projektą „Startup Lithuania Roadshow“, padeda susitikti su investuotojais San Fransiske, Tel Avive, Londone, Dubline, Helsinkyje. Vyksta susitikimai net ir tame pačiame Silicio slėnyje.

Per 15–20 sek. turi pristatyti „Dragdį“, kad sudomintum, nes per dieną jie išklauso apie 30 idėjų. Sudėtinga. Geriausia strategija yra tobulinti savo produktą kuo geriau ir ilgiau, kad investuotojas pats pas tave ateitų, tuomet savo pusėje turi svertus ir gali išsiderėti geresnes sąlygas.

Mano kartos žmonės nori daryti tai, kas jiems atrodo svarbu, ir nebūtinai iš karto žvelgia į atlygį. Aišku, yra tokių, kurie iš karto nori gauti ir turėti daug, tada geriausias būdas yra atsidurti Norvegijoje ir ten kažką veikti. Dauguma mano aplinkos žmonių investuoja dabar, tam, kad vėliau turėtų didesnę grąžą. Ši karta užaugo jau nepriklausomoje Lietuvoje, ji laisvesnė ir ambicingesnė. Mes plačiau žiūrime, mes linkę svajoti ir siekti.

Užkabina sėkmės istorijos, tada sakai: „Jam pavyko, tai kodėl aš negalėčiau? Kuo jis geresnis už mane?“ Net kiekviena nesėkmė, klaida mane pakylėjo aukštyn, nes aš iš jos gerokai pasimokiau.

Jeigu tokia mintis dažniau apšviestų gerokai vyresnės kartos galvas…

Aišku, tai kultūros, tradicijų dalis. Amerikoje ir ištikus nesėkmei tave pagiria už pastangas, ten skatinamas individualumas, o pas mus nepasisekus juk sulauksi nevykėlio etiketės. Kita vertus, net ir sėkmės atveju sulauksi neigiamų vertinimų, tad svarbu nekreipti dėmesio ir dirbti, džiaugtis, kad idėjoms įgyvendinti aplinka tampa vis palankesnė.

Kitas pokalbis pradžiugins, kai „Dragdis“ turės didelį investuotoją ir galėsime kalbėtis apie grąžą. Domas tikina, kad „Dragdį“ kūrė ne vejamas minties uždirbti, o norėdamas kažką naudingo sukurti žmonėms.

Eugenija GIMBUTIENĖ

 

© VŠĮ MEDIA FORUMAS
2007-2016

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.