Žurnalistų veikla
Patvirtinti nauji visuomenės informavimo etikos standartai
Žengtas reikšmingas žingsnis stiprinant Lietuvos žiniasklaidos ir žurnalistikos savitvarką – vasario 29-ąją priimtas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, įtvirtinantis šiuolaikiškus profesinės etikos standartus. Jis apibrėžia žurnalistų, rengėjų ir skleidėjų funkcijas, teises, pareigas, išreiškia bendruosius principus, kurie padeda optimaliai vykdyti visuomenės informavimo profesinę veiklą.
Žurnalistika ir Nobelio premija – kodėl kyla diskusijos?
Nobelio literatūros premijos paskyrimas publicistei Svetlanai Aleksijevič pakurstė diskusijas, ką šiandien galime vadinti literatūra. Viskas, kas gerai skamba ir gerai skaitoma, jau yra literatūra? Taip pat ir geriausi laikraščiuose spausdinama reportažai bei interviu? Jie visi yra „apdoroti“, nes interviu publikavimui rūpestingai rengiami. Niekada nespausdinamas toks tekstas, koks yra įrašytas į diktofoną. Ar visa tai yra literatūros kūriniai?
Kviečiama teikti siūlymus Visuomenės informavimo etikos kodeksui
Visuomenės informavimo etikos asociacija laukia suinteresuotųjų asmenų siūlymų Visuomenės informavimo etikos kodekso naujai redakcijai. Darbo grupė, kuriai vadovauja VDU profesorė Audronė Nugaraitė, jau surinko pirmąsias Asociacijos narių pastabas bei siūlymus ir tikisi, kad žurnalistų bendruomenė, viešosios informacijos rengėjai bei skleidėjai aktyviai dalyvaus tobulinant dokumentą, kuris, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymu, turi pakeisti šiuo metu galiojantį Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą.
Partijos žiniasklaidos valdyti negalės
Seimas antradienį pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, kurios būtų leidusios partijoms tapti žiniasklaidos priemonių valdytojoms. Seimo nariai 79 balsais už, trimis - prieš, 26 parlamentarams susilaikius grąžintą įstatymą priėmė su visomis prezidentės pateiktomis pataisomis. Valstybės vadovė pasiūlė Seimui į įstatymą vėl įrašyti, kad partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir jų dalyviais, taip pat negali įgaliojimo pagrindu jų valdyti.
Kur klumpa žurnalistai, informuodami visuomenę
Visuomenės informavimo etikos komisija per pusmetį (kovo-rugpjūčio mėn.) išnagrinėjo daugiau kaip 70 skundžiamų publikacijų ir įvertino jų atitikimą profesinės etikos standartams. Daugiausiai skundų gauta dėl interneto ir spaudos žurnalistų darbo (po 40 proc. skundų), penktadalis – dėl televizijos; nusiskundimų radijo žurnalistų darbu nebuvo. Pažeidusiomis visuomenės informavimo etiką pripažinta 12 publikacijų: 5 spaudos, 4 televizijos, 3 interneto žiniasklaidos.
Kas ir už kiek perka žurnalistus bei mulkina piliečius?
„Nupirkti žurnalistai” („Gekaufte Journalisten") Udo Ulfkotte’s knyga apie Vokietijoje politikų, saugumo, slaptųjų tarnybų ir stambaus kapitalo valdomas visuomenės informavimo priemones. Jau pasirodė penki šios knygos leidimai. „Nupirkti žurnalistai" yra pirmoji iš autoriaus sumanytų knygų serijos.
Knygoje atskleidžiama, kaip simuliuojama žodžio laisve, kaip dėl politinių ir ekonominių tikslų kryptingai dezinformuojant manipuliuojama plačiąja visuomene, kaip ji apgaudinėjama. Rašoma apie spaudą, kuri tampa vienoda ir paklusni vyresnybei, žurnalistus, žengiančius koja kojon su elitu, bei perkamus žurnalistus ir žlugimo pavyzdžius propagandos fronte. Autorius atvirai kalba apie Vokietijos žurnalistus ir kokiose lobistų organizacijose jie sutinkami.
